Komandiruotės tuština valstybės kišenę Parašyta balandžio 26, 2013, autorius .

2013 balandžio mėn. 23 d. 15:01:23
Alia ZINKUVIENĖ, „Respublikos“ žurnalistė

Vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Vilius Mačiulaitis

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) šį mėnesį pradeda įmonių, kuriose dirba į Lietuvą komandiruoti darbuotojai, ir įmonių, komandiruojančių darbuotojus iš Lietuvos, tikrinimų akciją. Ja labiausiai džiaugiasi tolimųjų reisų vairuotojai, besitikintys, kad pro darbo inspektorių akis nepraslys jų darbdavių piktnaudžiavimai.

Aiškinsis, ar sąlygos vienodos

Pagal ES teisės aktus iš vienos valstybės narės į kitą valstybę narę laikinai dirbti komandiruotam darbuotojui turi būti taikomos būtent toje šalyje, į kurią darbuotojas atvyksta, nustatytos garantijos dėl minimalaus darbo užmokesčio, darbo ir poilsio laiko, atostogų trukmės, darbo saugos ir pan.

„Garantijų komandiruojamiems darbuotojams įstatyme nustatyta, kad atvažiavę dirbti žmonės negali gauti mažesnių atlyginimų, trumpesnių atostogų, blogesnių darbo sąlygų nei čia dirbantys lietuviai. Tai ir sieksime išsiaiškinti per patikrinimus“, – sakė „Respublikai“ vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Vilius Mačiulaitis.

Iš trečiųjų šalių komandiruotiems darbuotojams reikalingi leidimai dirbti Lietuvoje (jų išdavimo statistika – diagramoje). Taigi kartu bus tikrinama, ar darbuotojai iš trečiųjų šalių dirba čia legaliai.

Praėjusiais metais VDI tikrinimų metu nustatyta 13 užsieniečių nelegalaus darbo atvejų.

Pasak V.Mačiulaičio, VDI pasiekia ir skundai, ypač iš transporto sektoriaus, kad vairuotojai iš Moldavijos, Baltarusijos, Rumunijos čia gauna mažesnį darbo užmokestį arba jo visai negauna.

Statistika – vienos krypties

2009-2012 m. VDI teritoriniams skyriams buvo pateikti 1160 pranešimų (2009 m. – 425, 2010 m. – 133, 2011 m. – 280, 2012 m. – 322) apie į Lietuvą komandiruotus darbuotojus. Iš jų daugiausiai – naftos gavybos ir perdirbimo sektoriuje – 499 pranešimai, statybų sektoriuje – 433 pranešimai, bankininkystės sektoriuje – 108, kituose ekonominės veiklos sektoriuose (transportas, cirko veikla ir kt.) – 120 pranešimų. Šįmet gauti pranešimai apie 25 į Lietuvą komandiruotus darbuotojus.

Tačiau kiek Lietuvos darbuotojų komandiruojama laikinai dirbti į kitas valstybes, VDI žinių neturi.

Pasak V.Mačiulaičio, tikrinant įmones, kurios siunčia laikinai dirbti darbuotojus iš Lietuvos į užsienį, bus kreipiamas dėmesys, ar tinkamai su jais sudarytos darbo sutartys, įformintos komandiruotės ir mokami finansų ministro įsakymu atskirose užsienio valstybėse nustatyto dydžio dienpinigiai.

Dienpinigiais manipuliuojama

Būtent dėl darbdavių piktnaudžiavimo galimybe atsiskaityti už darbą dienpinigiais Vairuotojų profesinė sąjunga jau keletą metų varsto valdžios institucijų duris, tačiau teisybės vis neranda.

Minėtos profesinės sąjungos pirmininkas Ramūnas Narbutas „Respublikai“ sakė, kad įmonės dažnai nesilaiko dienpinigių išmokėjimo tvarkos.

„Garantijų komandiruotiems asmenims įstatymas Lietuvoje, ypač transporto sektoriuje, neveikia, – piktinosi R.Narbutas. – Pirma, 2004 m. Vyriausybė yra nustačiusi, kad dienpinigiai gali būti sumažinami iki 50 proc. nuo finansų ministro nustatytų normų. Tas nutarimas priimtas esą dėl to, kad mūsų įmonės silpnos ir joms dar reikia įsitvirtinti ES. Bet jis galioja ir šiandien. Kitas dalykas, vairuotojas net ir tos pusės dienpinigių negauna“.

Jis pateikė pavyzdį: Norvegijoje nustatyta dienpinigių norma – 200 litų, mažiau nei 100 litų darbdavys mokėti negali. Bet pusę dienpinigių vairuotojas turi teisę gauti prieš išvykdamas į kelionę, o kai grįžta iš jos, atgauna tik apie 30 proc. ar dar mažiau.

„Esmė ta, kad su vairuotoju susitariama žodžiu, jog jam mokės už dienas arba už nuvažiuotus kilometrus. Vienas per 10 dienų nuvažiuoja 16 tūkst., o kitas – 20 tūkst. km. Tada toje pačioje šalyje buvusiems tos pačios įmonės darbuotojams dienpinigių suma skirtinga: vienas gauna 55 proc., kitas – 70 proc. dienpinigių“, – teigė R.Narbutas.

Išvengia mokesčių

R.Narbutas atkreipė dėmesį, kad dienpinigiais atsiskaitydamos vairuotojui už darbą įmonės apgaudinėja valstybę išvengdamos mokesčių. Mat jeigu komandiruojamo darbuotojo atlyginimas bent vienu litu viršija 1,3 minimalios mėnesio algos (MMA), dienpinigių suma, neviršijanti finansų ministro nustatytos normos pagal atskiras užsienio šalis, neapmokestinama nei Gyventojų pajamų, nei „Sodros“, nei Privalomojo sveikatos draudimo mokesčiais.

O jeigu atlyginimas mažesnis nei 1,3 MMA, mokesčių mokėti nereikia tik už dienpinigius, kurie neviršija 50 proc. priskaičiuoto atlyginimo, o už likusią sumą mokami mokesčiai.

„Kai MMA padidėjo iki 1000 litų, darbdaviai pradėjo skaičiuoti 1301 lito algą, kad dienpinigiai nebūtų apmokestinti, – teigė R.Narbutas. – Nuo 1301 lito priskaičiuotos algos darbdavys valstybei sumoka 403,04 lito, darbuotojas – 201 litą, visa kita lieka darbdavio kišenėje ir neaišku kur išleidžiama. O bedarbiui valstybė moka iki 650 litų“.

Žada teikti pataisas

V.Mačiulaitis taip pat pripažino, kad šioje srityje esama problemų ir skundų dėl darbo užmokesčio iš transporto sektoriaus gaunama nemažai.

„Ryškėja giluminės žaizdos, kurias atskleidė ir mūsų akcija transporto sektoriuje: darbuotojas su darbdaviu susitaria vienaip, įformina kitaip, paskui pasirašo dokumentus ir kasos orderius dar trečiaip. Apie šias žaizdas vėl aštriai diskutuojama, ir mes teiksime pasiūlymus koreguoti teisės aktus“, – žadėjo VDI vadovas.

Parengta pagal dienraštį „Respublika“

www.respublika.lt

Leave a Comment

If you would like to make a comment, please fill out the form below.

Name (būtina)

Email (būtina)

Interneto puslapis

Komentarai

© Copyright Vairuotojų profesinė sąjunga - Powered by Wordpress - Designed by Speckyboy. Enjoy with a Whopper Meal & Large Coke.