PATARIMAI

VAIRUOTOJŲ PROFESINĖ SĄJUNGA

PATARIA:

KĄ REIKIA PADARYTI KREIPIANTIS DĖL KONSULTACIJOS?

Išsiimti iš Sodros pažymą apie valstybinio socialinio draudimo įmokas konkrečiam laikotarpiui.
Iš darbdavio išsiimti pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį ir kitas išmokas (pagal LR socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintą forma A1-319) už paskutinius metus (arba toje įmonėje dirbtą laiką).
Tam laikotarpiui surašyti kiek dienų kurioje šalyje buvote komandiruotėje (pamainos pradžia Darbo apskaitos forma), gerai jei turite spausdintas tachogramas.
Paruošti banko išrašą apie tuo laikotarpiu gautas įmokas iš darbovietės, pridėti gautų grynais pinigais sumą.

IŠVYKSTANT Į KOMANDIRUOTĘ:

Reikalauti įsakymo kur ir kuriam laikotarpiui komandiruojamas, kokiomis sąlygomis. Tarnybine komandiruote laikomas darbuotojo išvykimas tam tikram laikui iš nuolatinės darbo vietos darbdavio siuntimu atlikti darbo funkcijas, vykdyti tarnybinį pavedimą ar kelti kvalifikaciją. Siuntimas į tarnybinę komandiruotę, įforminamas darbdavio arba jo įgalioto asmens įsakymu (sprendimu).
Komandiruotės metu mokamas atlyginimas + dienpinigiai jie gali būti mažinami iki 50% nustatytų (jeigu taip sulygta kolektyvinėje arba darbo sutartyje), jei skaičiuojant už kilometrus gaunasi didesnė suma, galima reikalauti išmokėti ją, bet buhalterinėje apskaitoje tai dažnai atsispindi kaip avansinis mokėjimas.
Darbdaviai išlaidas, susijusias su tarnybine komandiruote, darbuotojams atlygina pagal Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 99 (Žin., 2003, Nr. 11-396).Jeigu kolektyvinė ar darbo sutartis nenustato kitaip, ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną iki komandiruotės pradžios darbuotojui privalo būti išmokėtas avansas – ne mažiau kaip 50% numatomų dienpinigių ir su komandiruote susijusių išlaidų sumos. Darbuotojas turi teisę atsisakyti vykti į komandiruotę, jeigu jam laiku nebuvo išmokėtas avansas. Grįžęs iš komandiruotės, darbuotojas per 3 darbo dienas pateikia darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui pagal vidaus darbo tvarką nustatytą ataskaitą ir atitinkamus dokumentus apie komandiruotėje patirtas faktines išlaidas, o jeigu išmokėtas avansas, grąžina nepanaudotą avanso likutį. Darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su darbuotoju, grįžusiu iš komandiruotės, ne vėliau kaip darbo užmokesčio mokėjimo dieną

POILSIS NAMIE

Poilsiui namuose tarp reisų ar kadencijų priklauso savaitgaliai ir papildomai tiek dienų kiek esate dirbę reiso ar kadencijos metu savaitgaliais, arba šventinėmis dienomis.
Gerose įmonėse dienas kai ilsitės namie žymi kaip darbo dienas ir priskaičiuoja darbo sutartyse numatytą darbo užmokestį. Kitose įmonėse duoda pasirašyti prašymą nemokamoms atostogoms. Sodroje tokie laikotarpiai vadinami nedraudiminiu laikotarpiu.
Nedraudiminiu laikotarpiu, asmeniui susirgus, jam nebus mokama ligos pašalpa, taip pat šis laikotarpis nebus įskaičiuojamas į asmens valstybinio socialinio draudimo stažą. Į bendrąjį darbo stažą tas laikotarpis įtraukiamas, nes darbo santykiai nepasibaigę. Į ilgalaikį nepertraukiamąjį darbo toje darbovietėje stažą, už kurį suteikiamos kasmetinės papildomos atostogos, įskaitomas faktiškai dirbtas laikas toje darbovietėje ir nemokamos atostogos iki keturiolikos kalendorinių dienų.
Apdraustojo poilsio ir švenčių dienos, per kurias apdraustasis nedirba, į nedraudiminį laikotarpį neįskaitomos. Jeigu per darbo metus buvo daugiau kaip 14 kalendorinių dienų nedraudiminių dienų atitinkamai sumažėja kasmetinių atostogų kalendorinių dienų.
Atsisakius rašyti prašymą suteikti nemokamas atostogas, neatvykus į darbą gali būti žymimas neatvykimas į darbą administracijai leidus, vadovaujantis Darbo kodekso 170 str. 1 d. neatvykimas į darbą administracijai leidus neįeina į darbo stažą kasmetinėms atostogoms gauti, net nežiūrint kiek dienų buvo leista neatvykti. Skirtumas tas, kad nemokamos atostogos iki 14 kalendorinių dienų įeina į stažą, o neatvykimas į darbą administracijai leidus nei viena diena neįeina, kadangi nebuvo svarios priežasties prašytis neiti į darbą.

ATOSTOGOS

Pagal Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (DK) 164 straipsnį atostogos yra 2 rūšių: kasmetinės ir tikslinės. Nemokamos atostogos yra viena iš tikslinių atostogų rūšių (kitos tikslinės atostogos yra: nėštumo ir gimdymo; tėvystės; atostogos vaikui prižiūrėti; mokymosi; kūrybinės; valstybinėms ar visuomeninėms pareigoms atlikti).
Kasmetinės atostogos – tai kalendorinėmis dienomis skaičiuojamas laikotarpis, suteikiamas darbuotojui pailsėti ir darbingumui susigrąžinti, paliekant darbo vietą (pareigas) ir mokant vidutinį darbo užmokestį. Kasmetinių minimaliųjų atostogų trukmė – dvidešimt aštuonios kalendorinės dienos. Trisdešimt penkių kalendorinių dienų kasmetinės minimaliosios atostogos suteikiamos darbuotojams iki aštuoniolikos metų; darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų; neįgaliesiems; kitiems įstatymų nustatytiems asmenims. Dirbantiems ne visą darbo laiką kasmetinės atostogos netrumpinamos.
Nemokamų atostogų trukmę reglamentuoja DK 184 straipsnis, kuris nustato, kad nemokamos atostogos suteikiamos:
darbuotojams, auginantiems vaiką iki keturiolikos metų – iki keturiolikos kalendorinių dienų;
darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų – iki trisdešimties kalendorinių dienų;
moters nėštumo ir gimdymo atostogų metu bei vaiko priežiūros, kol jam sueis treji metai, atostogų metu tėvui jo pageidavimu (motinai – tėvo atostogų vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai, metu); šių atostogų bendra trukmė negali viršyti trijų mėnesių;
darbuotojui, vienam slaugančiam neįgalųjį, kuriam Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimu nustatytas nuolatinės slaugos būtinumas – iki 30 kalendorinių dienų per metus šalių suderintu laiku;
darbuotojui, slaugančiam sergantį šeimos narį – tokiam laikui, kurį rekomenduoja gydymo įstaiga;
santuokai sudaryti – ne mažiau kaip trys kalendorinės dienos;
mirusio šeimos nario laidotuvėms – ne mažiau kaip trys kalendorinės dienos.
Iš to galima teigti, kad DK 184 str. numato ne teisę, o darbdavio pareigą DK 184 str. nurodytais atvejais atostogas suteikti.
Nemokamos atostogos dėl kitų priežasčių suteikiamos kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka. DK 185 str. numato, kad kolektyvinėse arba darbo sutartyse gali būti nustatytos ilgesnės trukmės bei kitų rūšių atostogos, papildomos lengvatos pasirinkti kasmetinių atostogų laiką, nustatyti didesni mokėjimai už kasmetines ir tikslines atostogas, negu garantuoja DK. Taigi remiantis DK 185 str. darbdavys ir darbuotojas gali susitarti bei įrašyti į darbo sutartį, kad: “Remdamosi DK 185 str. šalys susitaria, kad esant darbuotojo prašymui ir darbdaviui sutikus, papildomos nemokamos atostogos gali būti suteikiamos ir kitais nei DK 184 str. numatytais atvejais“. Šiuo atveju svarbu, kad būtų įvardintos priežastys ir aiškiai išreikšta darbuotojo valia dėl nemokamų atostogų suteikimo. Esant tokiam darbuotojo ir darbdavio susitarimui darbo sutartyje, darbdaviui sutikus dėl darbuotojo prašymo ir išleidus jį nemokamų atostogų, darbdavys darbo laiko apskaitos žiniaraštyje tokias atostogas galėtų žymėti skiltyje „Kitų rūšių atostogos“, pagrindas – DK 185 str., sutartinis žymėjimas – „KR“ (vietoj įrašų skiltyje „Nemokamos atostogos“, pagrindas – DK 184 str., sutartinis žymėjimas – „NA“).
Atkreiptinas dėmesys į DK 143 str. 2 dalies 2 punktą, kuris nustato, kad į darbo laiką neįeina neatvykimas į darbą administracijos leidimu. Tokiu atveju darbo laiko apskaitos žiniaraštyje neatvykimas žymimas skiltyje „Neatvykimas į darbą administracijai leidus“, pagrindas – DK 143 str. 2 d. 2 punktas, sutartinis žymėjimas – „ND“. Nei DK, nei kiti norminiai teisės aktai nenumato neatvykimo į darbą administracijos leidimu pagrindų bei nereglamentuoja minėto neatvykimo į darbą trukmės, ji gali būti nustatoma nustatoma šalių susitarimu.
Neatvykimo į darbą administracijos leidimu laikotarpį tikslinga įforminti įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovo įsakymu ar kitu lokaliu teisės aktu. Iš esmės neatvykimas į darbą administracijos leidimu yra kaip ir nemokamos atostogos darbdavio ir darbuotojo susitarimu atvejais, nenumatytais DK 184 str.
Pagal Darbo kodekso 30 straipsnį į bendrąjį darbo stažą įskaičiuojamas visas laikas, kai asmuo turėjo darbo teisinius santykius, taip pat kiti laikotarpiai, kuriuos leidžiama įskaičiuoti į darbo stažą. Tačiau tai nereikia painioti su darbo stažu kasmetinėms atgostogoms gauti, nes pagal DK 170 straipsnį, į darbo stažą kasmetinėms atostogoms gauti, įskaitoma:
faktiškai dirbtas laikas;
laikas, per kurį pagal įstatymus darbuotojui išsaugoma darbo vieta (pareigos) ir visas darbo užmokestis arba jo dalis;
laikas, per kurį pagal įstatymus darbuotojui išsaugoma darbo vieta (pareigos) ir mokama stipendija arba kitos išmokos, išskyrus laiką, kai darbuotojas yra išėjęs vaiko priežiūros atostogų, kol vaikui sueis treji metai;
laikas, kurį darbuotojas gavo ligos, motinystės arba tėvystės pašalpą;
mokamos kasmetinės atostogos;
nemokamos atostogos iki keturiolikos kalendorinių dienų;
nemokamos atostogos iki trisdešimties kalendorinių dienų asmenims, slaugantiems neįgalųjį;
priverstinės pravaikštos laikas darbuotojui, grąžintam į ankstesnį darbą;
teisėto streiko laikas;
kiti įstatymų nustatyti laikotarpiai.
Pažymėtina, kad nemokamos atostogos yra suteikiamos darbuotojo prašymu, o ne darbdavio pasiūlymu. Ne paslaptis, kad šiuo metu esant sudėtingai ekonominei situacijai, darbdaviai beveik prievarta siunčia savo darbuotojus į nemokamas atostogas. Darbdavys neturi teisės reikalauti, kad darbuotojas išeitų nemokamų atostogų, pavyzdžiui, jeigu įmonėje nėra darbo, sumažėja darbo krūvis ar kitais pagrindais, kai tenkinami ne darbuotojo, o pačios įmonės ar darbdavio tikslai.Tokiu atveju, pagal DK 122 straipsnio reikalavimus turi būti skelbiama prastova, o darbuotojams už darbą apmokama pagal DK 195 str. reikalavimus.
DK nemokamų atostogų suteikimo tvarka, teisė pasirinkti nemokamų atostogų laiką nereglamentuota, tačiau reikėtų vadovautis DK 35 str. 1 d. įtvirtinta taisykle, jog, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, nepiktnaudžiauti savo teise.
Darbo stažo skaičiavimo tvarką nustato kolektyvinės sutartys. Jei darbuotojas paprašė nemokamų atostogų dėl svarbių priežasčių, kurios jau yra įrodinėjimo dalykas, tai darbuotojas gali bandyti reikalauti, kad į darbo stažą kasmetinėms atostogoms gauti būtų įskaičiuotas visas minėtas laikotarpis. Jei darbuotojas nemokamų atostogų paprašė ne dėl svarbių priežasčių, tai darbdavys turėtų vadovautis DK 170 str. 1 dalies 6 punktu ir minėtą darbo stažą skaičiuoti tik už 14 tokių atostogų dienų, o už likusias – neskaičiuoti.
Taigi, jei darbuotojas nurodo, koks nemokamų atostogų tikslas, dėl kokių priežasčių darbuotojui reikia tokių atostogų ir realiai egzistuoja toks darbuotojo pageidavimas, darbdavys gali darbuotojui suteikti jo prašomos trukmės nemokamas atostogas. Siekiant pagrįsti tokio susitarimo legalumą, rekomenduotina darbo sutartyje numatyti, kad „esant darbuotojo prašymui ir darbdaviui sutikus, papildomos nemokamos atostogos gali būti suteikiamos ir kitais nei DK 184 str. numatytais atvejais“.
Darbdavys, suteikęs darbuotojui nemokamas atostogas arba leidęs jam neatvykti į darbą, privalo pranešti Sodrai apie apdraustojo nedraudiminį laikotarpį.
Nedraudiminis laikotarpis – tai laikotarpis, kurio metu apdraustasis negauna pajamų, nuo kurių turi būti skaičiuojamos ir mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos. Taip pat jis negauna įstatymu nustatytos ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės), ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pašalpos. Nedraudiminiu laikotarpiu, asmeniui susirgus, jam nebus mokama ligos pašalpa, taip pat šis laikotarpis nebus įskaičiuojamas į asmens valstybinio socialinio draudimo stažą. Į bendrąjį darbo stažą tas laikotarpis įtraukiamas, nes darbo santykiai nepasibaigę. Į ilgalaikį nepertraukiamąjį darbo toje darbovietėje stažą, už kurį suteikiamos kasmetinės papildomos atostogos, įskaitomas faktiškai dirbtas laikas toje darbovietėje ir nemokamos atostogos iki keturiolikos kalendorinių dienų. Jei darbuotojas per kalendorinį mėnesį nemokamai atostogauja dvi savaites, darbdavys už likusias dvi savaites turi mokėti ne mažiau nei 72 litų privalomojo valstybės socialinio draudimo įmoką, kad darbuotojas galėtų gauti medicinos paslaugas.

VERTA ŽINOTI:

Darbo kodekso 202 straipsnis

darbuotojams darbdavys turi įteikti atsiskaitymo lapelius
Į atsiskaitymo lapelius įrašoma informacija apie darbuotojui apskaičiuotas, išmokėtas ir išskaičiuotas sumas ir apie dirbto laiko trukmę, atskirai nurodant viršvalandinių darbų trukmę. Dienpinigiai čia nepridedami.

Už pinigus pervestus į banko sąskaitą pasirašyti ant kasos išlaidų orderio nereikia, pasirašoma tik kai gaunami gryni pinigai.
Paskelbus įmonei bankrotą, garantinis fondas išmoka tik iki 2400 lt darbo užmokeščio nepriemoką, dienpinigiai tampa 3 eilės skola ir išmokama esant turtui (kurio dažniausia nebūna)
Krovinių vežimas su kitos įmonės CMR-ais yra vienas iš bankroto požymių.
Sudarant darbo sutartis su užseniečiais nevykdomas 2009 m. rugpjūčio 14 d. LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymo Nr. A1-500, 52 punktas „Užsieniečio darbo užmokestis negali būti mažesnis už tokį patį darbą dirbančio Lietuvos Respublikos gyventojo. Lietuvos darbo birža, teritorinė darbo birža, taikydama šias nuostatas, atsižvelgia į Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės kas ketvirtį skelbiamą vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį pagal ekonomikos sektorius ir ekonominės veiklos rūšis“.

Tolimųjų reisų vairuotojų darbas yra tiesiogiai susijęs su komandiruotėmis. LR garantijų komandiruotiems darbuotojams įstatymo Nr. X-199 išleisto 2005 gegužės 12 d. 1 punkte teigiama, kad komandiruotam  darbuotojui,  neatsižvelgiant į teisę, taikytiną darbo sutarčiai ar darbo santykiams, turi būti taikomos tos valstybės, į kurios teritoriją darbuotojas siunčiamas laikinai dirbti, norminių teisės aktų, įskaitant praplėstų kolektyvinių šakos ir teritorinės sutarčių, nuostatos:

 1)  dėl maksimalaus darbo laiko ir minimalaus poilsio laiko trukmės;

 2) dėl minimalių kasmetinių mokamų atostogų trukmės;

 3)  dėl minimalaus darbo užmokesčio, įskaitant apmokėjimą už viršvalandinį darbą.

2 punkte teigiama „Dienpinigiai, išskyrus su komandiruote susijusias faktines kelionės,  nakvynės ir maitinimo išlaidas, laikomi minimalaus darbo užmokesčio dalimi”.

Iškilus bet kokiam neaiškumui, pirma pasitark su pirmininku, po to daryk.

Pakeitus darbovietę, informuokite pirmininką.

Įvykiai, kurie įvyko laikotarpiu, kai nesumokėtas nario mokestis, nenagrinėjami sumokėjus tikslinį nario mokestį 30 Eurų (jei nagrinėjamas periodas ilgesnis nei 3 mėnesiai mokama po 10 Eurų už kiekviena mėnesį) .

Atnaujinta 2015 10 25

Susisiekite su mumis per Skype!

PATARIMAI